MANDALA – centruotas, simetriškas piešinys apskritime. Pats žodis „mandala“ yra kilęs iš sanskrito kalbos, kurioje reiškė ne tik ratą, diską, sferą, bet ir bendruomenę, susirinkimą – tai, kas skirtingas dalis apjungia į darnią visumą. Mandalos buvo kuriamos ir Lietuvoje – metaliniai saulės kryžiai, prieverpsčių bei velykinių margučių puošimas saulėmis mena seną, pagonišką mandalos-saulės kūrimo tradiciją. Šių kompozicijų kūrimo šaknys slypi gamtoje. Labai dideliuose ir labai mažuose masteliuose sutinkamas apskritimas su centru yra vienas labiausiai paplitusių ir didžiausią estetinį pasigėrėjimą keliančių modelių gamtoje. Besigėrint gėlėmis ir kitais centruotais augalais, snaigėmis, vandens ratilais ar galaktikų sūkuriais, vidinis džiaugsmas ir ramybė užplūsta neatsitiktinai. Mes instinktyviai esame linkę ieškoti šių formų, kai blogai jaučiamės, grožėdamiesi jomis greičiau nurimstame ir pailsime. Tad nenuostabu, kad mandalos nuo seno buvo kuriamos siekiant emocinės ir fizinės gerovės.
Mandalas gali kurti ne tik suaugę. Tai ypač naudingas procesas ir vaikams, ir paaugliams, nes padeda sumažinti vidinę įtampą, formuoti pozityvų savęs vertinimą, įsivardyti jausmus, skatina kūrybinę saviraišką. III–IVG klasių mokiniai, vadovaujant technologijų ir dailės mokytojai Alinai Lastovskai, per dailės pamokas kūrė mandalas iš augalų. Gimnazistai džiaugiasi savo rezultatais ir noriai dalijasi jais su gimnazijos bendruomene.